Giesmių giesmės 8

₁O kad tu būtum man kaip brolis,

žindęs mano motinos krūtis!

Sutikusi tave lauke išbučiuočiau,

ir niekas man nepriekaištautų.

₂Vesčiausi tave,

parsivesčiau į savo motinos namus,

į kambarį tos, kuri mane pagimdė.

Duočiau tau gerti kvapaus vyno

ir savo granatų sulčių.

₃O kad jo kairioji būtų man po galva

ir dešinioji mane apkabintų!

₄Prisaikdinu jus, Jeruzalės dukterys:

nebudinkite ir nežadinkite meilės,

kol ji pati neprabus!

₅[Choras:] Kas ten ateina iš dykumos,

pasirėmusi į mylimąjį?

[Jis:] Po obelimi žadinau tave.

Ten kentė gimdymo skausmą su tavimi tavo motina,

ten kentė gimdymo skausmą ta, kuri tave pagimdė.

₆[Ji:] Dėk mane kaip antspaudą ant savo širdies,

kaip antspaudą ant savo rankos!

Juk meilė stipri kaip mirtis,

aistra nuožmi kaip Šeolas.

Jos kaitra – kaip ugnies kaitra,

nenumaldoma liepsna.

₇Gilūs vandenys negali užgesinti meilės,

nė potvyniai – jos paskandinti.

Jeigu žmogus siūlytų už meilę visą savo turtą,

būtų vertas tik paniekos.

₈[Broliai:] Mūsų sesuo dar maža,

ir jos krūtys dar mažos.

Kaip mes padėsime savo seseriai tą dieną,

kai ji bus pažadėta?

₉Jeigu ji siena,

statysime ant jos sidabro kuorus,

o jeigu ji durys,

apmušime kedro lentelėmis.

₁₀[Ji:] Aš siena,

o mano krūtys kaip bokštai,

todėl jo akyse radau tikrą ramybę.

₁₁Saliamonas turėjo vynuogyną Baal Hamone

ir patikėjo jį prižiūrėtojams.

Kiekvienas už jo vaisius turėjo mokėti

po tūkstantį sidabrinių.

₁₂Savo vynuogyną aš pati prižiūriu!

Tu, Saliamonai, gali turėtis tą tūkstantį,

o vaisių prižiūrėtojai – du šimtus!

₁₃[Jis:] O sodo gyventoja,

mano bičiuliai laukia tavo balso!

Leisk man jį išgirsti!

₁₄[Ji:] Skubėk, mano mylimasis,

būk panašus į gazelę ar jauną briedį

kvapiuosiuose kalnuose.